Štetlas – jidiš kalbos žodis, reiškiantis „nedidelis miestas, miestelis“, apibūdina miestą
Rytų Europoje, kuriame iki Antrojo Pasaulinio Karo didelę gyventojų dalį sudarė žydai.
Škud yra žydiškas Skuodo, miesto Šiaurės Lietuvoje, pavadinimas.
Anglų kalboje mes paprastai vartojame pavadinimą „Škud“ kalbėdami būtent apie žydų bendruomenę, o pavadinimą „Skuodas“ kalbant apie miestą apskritai.
Prieš pat Antrąjį Pasaulinį Karą žydai sudarė apie 30 % – 50 % visų 4400 Skuodo
gyventojų. Šis tinklapis skirtas tos žydų bendruomenės atminimui, kuri buvo sunaikinta
netrukus po vokiečių nacių okupacijos 1941 m. birželį. Beveik visi Skuodo žydai – vyrai,
moterys, vaikai ir kūdikiai, – išskyrus kelis, išvykusius prieš vokiečių okupaciją, ar
sugebėjusius pabėgti – buvo nužudyti.
Pirmą kartą išgirdau pavadinimą „Škud“, kai man buvo 10 ar 12 metų, po to, kai mano
tėvas, Sender Mines, grįžo iš savo brolio Beno laidotuvių, vykusių Birmingeme,
Alabamoje. Jis parsivežė knygelę, parašytą hebrajų ir jidiš kalbomis, ir paaiškino, kad
joje yra jo gimtojo miesto Škud istorija. Atvertęs 24 puslapį, jis parodė man nuotrauką,
kurioje stovėjo jis su grupe jaunų vyrų, su savo futbolo komandos „Makabi“ nariais.
Nors man buvo smalsu sužinoti daugiau apie savo tėvo gimtąjį miestą, Skuodas tuo metu
buvo už Tarybų Sąjungos „geležinės uždangos“ – Marse, kaip man tuo metu atrodė. Be
to, aš galvojau – kaip vėliau paaiškėjo, klaidingai – kad visi Skuodo žydų bendruomenės
dokumentai buvo sunaikinti holokausto metu. Taip ilgus metus aš galvojau, kad niekada
nesužinosiu nieko daugiau apie Škud ir jo likimą.
Viskas pasikeitė 2006 m., kai pirmą kartą nuvykau į Skuodą ir pradėjau tyrinėti miestą ir
jo istoriją.
Šio tinklapio tikslas – sudėti visą mano surinktą informaciją apie Skuodą į vieną vietą.
Tikiuosi, tai bus naudinga Skuodo gyventojų palikuonims, dabartiniams Skuodo ir
Lietuvos gyventojams, mokslininkams, studentams ir kitiems. Tikiuosi, kad šis tinklapis
suteiks įkvėpimo gyviesiems ir pagerbs tuos, kurių jau nebėra.
Vienas miestas, dvi bendruomenės:
Nors šio tinklapio pagrindinė tema yra Skuodo gyventojai žydai, svarbu prisiminti,
kad daug lietuvių taip pat kentė įkalinimą, deportaciją, kankinimus ir žudymus Antrojo
Pasaulinio Karo metu ir po jo. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie lietuviai dalyvavo
savo kaimynų žydų ir nežydų kankinimuose ir žudymuose Antrojo Pasaulinio Karo metu.
Nevisada aišku, ar tie bendrininkai vykdė vokiečių įsakymus, ar veikė pagal savo pačių
sprendimus.
Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp Skuodo žydų ir nežydų bendruomenių yra tas, kad
dauguma gyventojų nežydų išgyveno Antrąjį Pasaulinį Karą, o žydai, nepriklausomai
nuo savo amžiaus ar politinių pažiūrų, buvo visi išžudyti, išskyrus kelis, kurie sugebėjo
pabėgti. Žydų kalba, kultūra ir patys žmonės buvo visiškai sunaikinti.
Vis dėlto nenorėčiau per daug atskirti žydų ir nežydų, gyvenusių Skuode. Nors abiejų
bendruomenių gyvenimai ir likimai buvo labai skirtingi, jos dalijasi bent vienu panašumu
– pilietybe. Taigi neturėtume atskirti šių dviejų bendruomenių, kaip dauguma daro,
atskirdami „žydus“ ir „lietuvius, t.y. nežydus iš Lietuvos“. Svarbu pabrėžti, kad Skuodo
ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai žydai iš tiesų buvo Lietuvos piliečiai,
daugumos iš jų protėviai gyveno Lietuvoje jau kelis šimtmečius. Lietuvos žydų istorija
yra visos Lietuvos istorijos dalis.
Padėka:
Ypatingai dėkoju Langara College Vankuveryje, Kanadoje, už pagalbą finansuojant
šį projektą. Taip pat norėčiau padėkoti Dr. Sharon Meer, kurios tinklapis “Their
Voices Live on: Jewish Life in Themar” (liet. „Jų balsai vis dar gyvi: žydų gyvenimas
Temare“) įkvėpė šį projektą, ir kuri entuziastingai jį palaikė; Joanai Šleinienei iš Skuodo
Muziejaus; Avivai Tirosh ir kitiems JewishGen’s Yizkor Book projekto dalyviams;
vertėjoms Indrei Joffytei ir Hayai Newman.